Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Vadyba>Personalo vadyba>Vadovų ir pavaldinių psichosocialinis stresas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vadovų ir pavaldinių psichosocialinis stresas

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253
Aprašymas

Bendroji streso samprata. Streso simptomai. Vadovų ir pavaldinių stresas darbe. Streso darbe tyrimai Lietuvoje. Vadovų ir pavaldinių streso valdymas ir kontrolė. Streso darbe pasekmės, profilaktika ir reabilitacija. Tyrimo tikslas, hipotezės, uždaviniai. Tyrimo metodai. Tyrimo organizavimas. Tiriamieji. Tyrimo rezultatai ir jų analizė. Tyrimo rezultatų aptarimas. Išvados.

Ištrauka

Gyvename stresinių situacijų ir jų krūvių daugėjimo bei didėjimo laikais. Daugelis stresų bei įtampų rodiklių nuolat gausėja, vis daugėja jų sukeltų susirgimų.
Beveik vienas iš trijų žmonių Europoje praneša, kad yra paveikti streso. Streso darbe problemos aktualumą Lietuvoje patvirtina Higienos instituto Darbo medicinos centre atliekami tyrimai nuo 1994 metų.
Atsinaujinant gamybos procesui, kurį įtakoja politiniai – ekonominiai veiksniai, Europos bendrija iškėlė naujus kompetencijos reikalavimus darbuotojui. Visi profesiniai vaidmenys lemia tam tikrą psichologinį kontekstą, kiekviena darbinė veikla kelia žmogui savitus reikalavimus.
Kvalifikuoto, lankstaus ir mobilaus darbuotojo nori visi darbdaviai, tačiau kliūtis efektyviam darbui yra stresas darbe. Jis ženkliai įtakoja darbo našumą, kūrybingumą bei konkurencingumą, sukelia sveikatos sutrikimų.
Įmonės ir organizacijos sėkmę lemia sveiki, efektyviai dirbantys vadovai, ieškantys išeičių kaip pagerinti darbo organizavimą, psichologinį klimatą bei sumažinti savo ir pavaldinių stresą sąlygojančių veiksnių riziką .
Planuojant tyrimą buvo daroma prielaida, kad:
1. Vadovai patiria didesnį psichosocialinį stresą negu pavaldiniai.
2. Yra ryšys tarp psichosocialinio streso ir polinkio žalingiems įpročiams.
Tyrimo objektas: Vadovų ir pavaldinių psichosocialinis stresas, polinkis žalingiems įpročiams, fizinis aktyvumas, miegas, subjektyvus sveikatos vertinimas.
Šio bakalauro darbo tikslas: nustatyti vadovų ir pavaldinių psichosocialinį stresą ir jo ryšį su žalingais įpročiais.
Rengiant darbą, buvo keliami šie tikslai:
Ištirti ir palyginti vadovų ir pavaldinių psichosocialinį stresą, polinkį žalingiems įpročiams, miegą ir fizinį aktyvumą,subjektyvų sveikatos vertinimą.
Ištirti psichosocialinio streso ir polinkio žalingiems įpročiams ryšį;
Ištirti ir palyginti vyrų ir moterų psichosocialinį stresą, polinkį žalingiems įpročiams, miegą ir fizinį aktyvumą, subjektyvų sveikatos vertinimą;
Ištirti ir palyginti psichosocialinį stresą, polinkį žalingiems įpročiams, miegą, fizinį aktyvumą, subjektyvų sveikatos vertinimą skirtingo amžiaus ir išsilavinimo grupėse.
Tyrimai buvo atliekami naudojantis Dr. Zenono Javtoko ir prof. A. Goštauto klausimynu "Apklausa gyventojų žinioms apie sveikatą ir sveikatos mokymo efektyvumui įvertinti" ir Reederio psichosocialinio streso skalė (išvertė ir adaptavo A. Goštautas).
Tyrime dalyvavo 100 tiriamųjų iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. 50 (50 proc.) vadovų (gamybinių ir negamybinių įmonių, cechų, skyrių, padalinių vadovai) ir 50 (50 proc.) pavaldinių (gamybinių ir negamybinių įmonių, įvairių organizacijų darbuotojai).


Streso sąvoka pakankamai populiari šiuolaikiniame moksle, gana dažnai jį vartojame ir kasdieniame gyvenime.
Žvilgsnis į mokslinę literatūrą leidžia rasti paaiškinimą, kas gi yra stresas.
Psichologijos žodyne žodis "stresas" apibūdinamas sekančiai: žmogaus būsena, kylanti dėl įvairių ekstremalių poveikių, t.y. stresorių (Psichologijos žodynas, 1993).
Lietuviškoje Medicinos enciklopedijoje streso sąvoka (angl. stress – įtampa) apibrėžiama kaip psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos ir vidaus veiksniai – stresoriai (Medicinos enciklopedija, 1993).
Stresas – nespecifinis kūno atsakymas į bet kokį jį sukėlusį poveikį (G.Žukauskas, 1998).
Stresas – tai įtempta būsena, tai per dideli reikalavimai (H.Vollmer, 1998).
Streso sąvoką į mokslą įvedė kanadietis endokrinologas ir fiziolgas Hansas Selye 1936 m. Pirminė termino versija buvo "fiziologinis stresas", reiškiantis pažeisto organizmo būklę, kai jo pusiausvyra yra pažeista kokio nors dirgiklio. Tada bendrasis adaptacijos sindromas organizmui padeda atgauti fiziologinę pusiausvyrą. Stresas, kaip nespecifinė reakcija, mobilizuoja adaptacinės organizmo gebėjimus kilusiai kliūčiai įveikti.
BAS sindromas turi tris fazes:
1. Nerimo. Organizmas bando prisitaikyti prie naujos situacijos. Nerimo fazei būdingas fiziologinių gebų susilpnėjimas.
2. Priešinimosi. Suaktyvėjusi organizmo būsena: organizmas prisitaiko prie stresoriaus. Pasiekiama gera savigyna – tai veiklos fazė.
3. Išsekimo. Ši fazė – tai fizinio išsekimo bei nuovargio fazė. Tokia aktyvi būsena negali tęstis ilgai, nes organizmas išsenka (H.Selye, 1972)
Į psichologijos mokslą įvesta ir "psichologinio streso sąvoka". Psichologinio streso veikimas panašus kaip fiziologinio, tik iš įvairių stresorių yra išskirti socialiniai – psichologiniai, kurie nepažeidžia organizmo vientisumo. Atsakomoji reakcija priklauso nuo asmenybės, kaip šis vertina stresogeninius veiksnius ar situaciją. "Psichologinio streso" sąvoka apima psichikos būsenas, kurias sukelia žmogaus veiklos (bendravimo, darbo, biologinių bei socialinių poveikių patenkinimo) nesklandumai, konfliktai, veiklą sunkinančios aplinkos sąlygos.
Psichologinis stresas gali reikšti psichologinę priežastį, bet gali reikšti, kad vyksta ne vien organizmo, o ir psichinė reakcija. Kitaip sakant fiziologinis dirgiklis gali sukelti psichologinę reakciją (A.Goštautas,1998)
Stresas gali paversti mus dirgliu, neigiamas emocijas skleidžiančiu žmogumi, bet jis gali būti ir kibirkštėlė, stimuliuojanti paskata padaryti ką nors nepaprastą, įgyvendinti idėjas ir labai produktyviai dirbti.
Neigiamas stresas gali sužlugdyti, sukelti nervingą reakciją į viską. Dėl jo galime nepajėgti atskirti esminių dalykų nuo neesminių ir tiesiog susirgti.
Paveikti teigiamo streso gal net įgyvendinsime savo svajones ir dideliu užsidegimu patrauksime kitus (H.Volmer, 1998).
Lazarus (1998) fiziologinį stresą skirią nuo psichologinio, aiškindamas, kad psichologinis stresas, jį sukėlęs dirgiklis, yra suvokiamas kaip grėsmė, skausmas, kančia. Fiziologinio streso atveju organizmas reaguoja į esamą, o ne į laukiamą skausmą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-03
DalykasPersonalo vadybos diplominis darbas
KategorijaVadyba >  Personalo vadyba
TipasDiplominiai darbai
Apimtis52 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis95.03 KB
Autoriuslina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vadovu ir pavaldiniu psichosocialinis stresas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą