Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Vadyba>Personalo vadyba>Personalo skatinimas turizmo įmonėje
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Personalo skatinimas turizmo įmonėje

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152
Aprašymas

Lentelių, paveikslų sąrašas. Anotacija. Summary. Profesinių kompetencijų sąrašas. Įvadas. Informacijos šaltinių apžvalga. Turizmo verslo specifiniai bruožai. Turizmo rinkos subjektai ir ryšiai. Integracija kelionių organizavimo procese. Darbuotojų motyvavimo esmė. Darbo metodai ir priemonės. Darbuotojų motyvavimo paskirtis. Darbuotojų motyvavimo metodai. Darbuotojų motyvavimo priemonės. Darbuotojų motyvacijos įgyvendinimo principai. Personalo skatinimas turizmo paslaugų įmonėje. Mažojo verslo valdymo analizė. Personalo skatinimo tyrimas. Turizmo organizatoriai ir jų tarpininkavimo funkcijos. Kelionių agentai turizmo produkto pateikimo sistemoje. Darbo rezultatai ir jų aptarimas. Bendroji turizmo apžvalga. Turizmo rinkos darbuotojų vaidmuo įgyvendinant Lietuvos turizmo prioritetus. Lietuvos turizmo darbuotojų veiklos tobulinimo galimybės. Išvados ir pasiūlymai.

Ištrauka

Pasaulyje šiandien turizmo klestėjimo ir plėtros laikas. Pasauliniame turizmo versle dirba dešimtys milijonų žmonių, o daugeliui šalių turizmas tapo pagrindine ūkinės veiklos rūšimi ir išgyvenimo galimybe. Turizmo plėtra skatina ir kitų ūkio šakų pagyvėjimą. Transporto sistema, maisto pramonė, statybas pramonė, pramogų verslas, didėjant turistų srautams, taip pat įgauna naujus augimo mastus.
Turizmo verslas ypatingas tuo, jog pradiniame etape nereikalingos didelės investicijos, todėl juo užsiimti gali vidutiniai verslo sluoksniai. Skirtingai nuo kitų pramonės rūšių, turiz¬mo versle suderinami stambių, vidutinių ir smulkių įmonių interesai. Pasaulio turizmo orga¬nizacijos (angl. WTO) duomenimis, pastaraisiais metais pasaulio valstybes per metus ap¬lankydavo apie 700 mln. svečių. Pajamos iš turizmo verslo pasiekė 500 mlrd. JA V dolerių. Šiuo metu turizme dirba apie 1OO mln. žmonių. Prognozuojama, kad 2005 metais turizmo industrijoje dirbs kas 8 pasaulio darbingo amžiaus žmogus.
Turizmo plėtros nesustabdo net ekonomikos krizės. Pažymėtina, kad svarbiausios turiz¬mo šalys, pirmaujančios pasauliniame turizmo versle, milžiniško pelno pasiekė tik pakanka¬mai investuodamas į turizmo reklamą, išteklių renovaciją, naujas technologijas, infrastruk¬tūros plėtrą. Turizmo rėmimui ir plėtrai keliautojų pamėgtose valstybėse skiriami milijardai JA V dolerių
Tačiau turizmas Šalia gerųjų pusių turi ir negatyvias, ypač jei procesas vyksta stichiš¬kai. Nereguliuojami turistų srautai žaloja gamtą, kyla gaisrai miškuose, užteršiamos gra¬žios gamtinės vietovės. Nesuderinus vietos gyventojų ir atvykstančių turistų interesų, galimi konfliktą i, nepasitenkinimas.
Lietuvoje turizmas plėtojamas jau nuo tarpukario, ir sovietmečiu taip pat Lietuva turėjo svarbaus turizmo krašto įvaizdį, o Lietuvos kurortai garsėjo visoje buvusioje TSRS. Tuo me¬tu Lietuva buvo daugelio Vakaruose propaguotų mokslinių idėjų bei patirties perėmėja. Jau prieš 40 metų susidomėta rekreacijos mokslu, daug dirbta formuojant Lietuvos rekreacijos ir turizmo teritorinę-erdvinę sistemą, parengta pirmoji šalies turizmo vystymo schema (V. Stauskas ir kt.}.
Kokybinę turizmo plėtrą, ypač viešbučių tinklo, stabdė tuometinė rinkos orientacija į tu-ristų, atvykstančių iš buvusios TSRS regionų, poreikius. Pažymėtini ir teigiami to periodo bruožai turizmo plėtrai buvo skiriamos nemažos valstybės biudžeto lėšos, rūpintasi gamtos ir kultūros vertybių apsauga, ypač aukštą tarptautini lygį pasiekė teoriniai darbai (y. Stauskas, P. Kavaliauskas, L. Dringelis, E. Riepšas, J. Bučas, P. Grecevičius, S. Macu¬levičius, K. Šeselgis, Č. Kudaba ir kt.}.
Po 1991 metų, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėtos politinės, ekonominės ir so-cialinės reformos ženklina naują etapą ir turizmo sferoje.
Turizmas tampa vis labiau tarptautinis reiškinys, o tada kai tampa dideli kelionių atstumai, atsiranda labai mišrios paslaugos, skirtingos rinkos, ryšys be tarpininkų neįmanomas.
Vienas sudėtingiausių personalo valdybos uždavinių – pasiekti, kad visi įmonės nariai gerai ir našiai dirbtų ir kuo mažiau keistų darbovietes.
Žmonių sąveika su jų darbu yra sąlygojama įvairiausių vidinių ir išorinių, prieštaringų, kartais net sunkiai paaiškinamų veiksnų.
Darbuotojų norai ir poreikiai sudaro motyvacijos esmę. Poreikiai gali būti pirminiai (maistas, drabužiai ir kt.) ir antriniai (socialiniai, psichologiniai). Poreikiai daugeliu atveju priklauso nuo paties žmogaus ir kiekvieno jei kitokie – individualūs. Jau žiloje senovėje žmonės, norėdami paveikti kitų elgesį pageidaujama linkme ir pasiekti trokštamų rezultatų, vartojo skirtingas veikimo priemones: prievartą, bausmes, materealines ir moralines nuobaudas ir paskatas. [I. Bučiūnienė. Personalo motyvavimas. Kaunas. Technologija. 1996m.; p. 7]
Motyvacijos teorijos susiformavusios XIX – XX a. sandūroje vėliau pasireiškė kaip poveikio ir proceso teorijų visuma. Kiekvienoje visuomeninėje formacijoje motyvacijai buvo skiraimas didelis dėmesys. Skyrėsi tik motyvacijos turinys, formos ir metodai. XXI amžiuje, keičiantis pagrindinėms žmogaus prigimties ir jo vertybinių orientacijų, nukreiptų stiprinti dvasingumą ir puoselėti žmogų supančią aplinką, nepažeidžiant jos natūralaus vieningumo. Žmogaus dalyvavimas ūkinėje veikloje yra nulemtas jo poveikių bei jo galimybių tuos poreikius patenkinti. Rinkos ekonomikoje žmogus yra įmonių sukurtų materealinių gėrybių vartotojas ir kartu privačiam ir valstybiniam rektoriui reikalingų gebėjimų, žinių, įgudžių bei kito potincealo savininkas. Dėl to įvairių organizacijų tikslas ir uždavinys – kuo efektyvesnis darbuotojų sugebėjimų panaudojimas visuomenės ir organizacijos tikslų įgivendinimui. Bet kuriame versle, tame tarpe ir turizmo versle egzistuoja vadovo ir kolektyvo bei atskiro darbuotojo sąveika, kuri vienaip ar kitaip susijusi su motyvacija.
Kiekvienas įmonės vadovas turi sukurti savitą motyvacinės valdybos koncepciją, pagrįsta žmogaus veiklos ir elgesio motyvų bei įmonės tikslų realizavimo ypatumais. Motyvacijos procesą išryškina valdymo mechanizmas. Kuo sumaniau įmonės vadovai panaudoja bausmių ir skatinimo sistemą, tuo bus efektyvesnė motyvavimo sistema, aktyvinanti dirbančiuosius siekti įmonės, o kartu ir kiekvieno dirbančiojo asmeninių tikslų.
Turizmo paslaugų įmonėse taikomos materealinės, moralinės ir kitos skatinimo priemonės.
Kiekviena įmonė, priklausomai nuo savo tikslų ir galimybių individualiai renkasi darbuotojų skatinimo būdus ir priemones.
Kelionėms tapus masiniu reiškiniu, Lietuvoje sparčiai steigiasi turizmo paslaugų įmonės. Dėl didelio kelionių paslaugų sezoniškumo turizmo paslaugų verslas gan rizikingas, įpatingą reikšmę išsaugant našiai dirbančius darbuotjus.
Baigiamojo darbo tikslas: Išanalizuoti turizmo paslaugų įmonių darbuotojų skatinimą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-27
DalykasPersonalo vadybos diplominis darbas
KategorijaVadyba >  Personalo vadyba
TipasDiplominiai darbai
Apimtis50 puslapių 
Literatūros šaltiniai24 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis203.05 KB
AutoriusPaule
Viso autoriaus darbų25 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Personalo skatinimas turizmo imoneje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą