Motyvacijos vaidmuo ir reikšmė

Įvadas. Motyvacijos samprata. Motyvacijos teorijos. Poreikių motyvacijos teorijos. A.Maslow poreikių hierarchijos teorija. F.Herzberg dviejų faktorių teorija. D.McClelland poreikių teorija. Procesinės motyvacijos teorijos. Lūkesčių teorija. J.S. Adams teisingumo teorija. Motyvavimo esmė. Personalo motyvavimo koncepcijos. Darbo užmokestis motyvavimo sistemoje. Socialiniai motyvatoriai. Personalo motyvavimo sistemos kūrimo problemos ir etapai. Motyvacijos reikšmė ir pritaikymas. Išvados.

Susidarius kurioje nors sielos kertelėje kokiai nors tuštumai ar trūkumui, atsiranda jėga - poreikis, skatinantis šį trūkumą užpildyti. Bet koks žmogaus elgesys yra pasekmė vidinių ir išorinių paskatų, kurios jį stimuliuoja ir nukreipia veikti. Veiklos priežastys, susijusios su subjektyvių poreikių patenkinimu, tampa motyvais. žmogus, pajutęs kokį trūkumą ar įtampą, stengiasi suprasti, kas tai sukelia ir ieško būdų tai pašalinti. Įsisąmoninus šias įtampą sukėlusias priežastis ir suradus objektą, kuris padės tai pašalinti, šis poreikis perauga į veiklos motyvą, skatina pradėti aktyviai veikti. Taigi, jei motyvų akcentuojamas žmogaus veikos priežastingumas, tai jo vidinių ir išorinių paskatų mechanizmai atspindimi sudėtingesniu deriniu - motyvacija.
Motyvacija yra labai svarbus dalykas. Ji apima visas žmogiškos (ir ne tik žmogiškos, bet ir visos gyvosios gamtos) veiklos sferas. Organizacija irgi nėra išimtis. Motyvacija yra vienas iš svarbiausių veiksnių, į kurį turėtų atkreipti dėmesį organizacijų vadovai, kadangi nuo to tiesiogiai priklauso organizacijos veiklos rezultatai. Planuodamas ir organizuodamas savo įmonės veiklą, vadovas privalo koordinuoti darbą ir priversti darbuotojus tą darbą atlikti. Todėl vadovų supratimas, kas yra motyvacijos procesas, konkretaus darbuotojo motyvacijos suvokimas ir praktinis turimų žinių pritaikymas yra garantija, kad organizacija gyvuos.
Šiame darbe ir bus siekiama parodyti motyvacijos reikšmę personalo valdyme. Daug vietos skiriama įvairių motyvacijos teorijų aprašymui, tačiau visa tai yra sugretinta su organizacija, joje dirbančiais žmonėmis, kas taip pat atskleidžia motyvacijos reikšmę. Net ir bet kokios grandies vadovai savo sprendimus gali įgyvendinti pritaikydami pagrindinius motyvacijos principus. Darbo metodika pagrįsta daugiau jau sukurtų teorijų ar praktinių taikymų šioje srityje perfrazavimu, pasinaudojant įvairia literatūra.
Jeigu mes patys neskatinsime, nemotyvuosime savęs našiai dirbti, tai ir nesulauksime socialinės bei profesinės sėkmės. Juk savaime nieko neįvyksta. Tik patys to norėdami ir sąmoningai siekdami – galime tikėtis sėkmės.
Profesinėje veikloje labai svarbu suvokti ir sąmoningai pastiprinti motyvus. Siekdami užsibrėžto tikslo, tikimės ir asmeninės naudos ir profesinio augimo. Pavyzdžiui, didžiausią stimulą mokytis turėtume tada, jei mūsų žinios turėtų mums itin didelę reikšmę. Mokytis tada būtų visai nesunku. Motyvas mokytis plauktų iš vidaus, viskas vyktų tarsi savaime. Tokia motyvacija yra intravertinė, t.y. vidinė. Jos priešingybė – ekstravertinė motyvacija, pavyzdžiui, apdovanojimo troškimas už savo darbą. Jeigu mus tenkina mūsų profesinė veikla ir viską darome savo noru, tai turime intravertinę motyvaciją. O kai mūsų veikla suteikia mums dar ir socialinio pripažinimo, ir materialinės gerovės, tai turime ekstraversinę motyvaciją, kuri idealiai papildo pirmąją.
Kreipdami dėmesį į intravertinę ir ekstravertinę motyvacijas, padedančias mūsų profesinei ir darbinei sėkmei, į mūsų atsakomybę už savo veiksmus, į planavimą, padedantį mums išmintingai elgtis ir kontroliuoti savo veiksmus,- mes ryžtingai artėsime prie užsibrėžto tikslo. Ir sykiu šitaip skatinsime savąją saviraišką. ...